- gerbenis
- gerbẽnis, -ė smob. (2) Pc, Sml; M kieno plaukai gerbenėti: Toks jau gerbẽnis tas jų Kazys Srv. Gražus, gerbẽnis buvo tėvas, gal ir mergaitė seks (bus gerbenė) Sdb. Jų sūnus gerbẽnis, plaukai net susiviję Trgn. Jų visi vaikai gerbẽniai Ktk. In šitą gerbẽnį visos mergos limpa kaip bitės in medų Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.